2010 m. rugpjūčio 18 d., trečiadienis

Kviečia Tėvų akademija

Renkame grupę į seminarą "Kodėl vaikai neklauso?", kuris vyks rugsėjo pirmais savaitgaliais. Vietą patikslinsiu, tačiau tai turėtų būti Laisvės prospekte netoli "Pas Juozapą". Kviečiame prisijungti.

Taip pat rugjūčio paskutinį penktadienį rengiame nemokamą paskaitą Strazdanėlių patalpose. Paskaita prasidės 18 val.

2010 m. birželio 23 d., trečiadienis

Nesuduosiu tau

Sveiki,
Perskaičiusi Ramunės straipsnį "Laimingų vaikų šalis: AŠ NEMUŠU SAVO VAIKO IŠ PRINCIPO" susimąsčiau. Bet kaip prisiminti tą pažadą nebemušti, kai smegenų vingiai išsilyginę ir visas pulsuoji nevaldomu pykčiu?

Pyktis tvinksi kiekvienoje tavo ląstelėje, sugniauži kumščius, užlaikai orą ir atrodo, jei ko nors nepadarysiu tai tuoj sprogsiu.

Sprokit. Rėkit. Ir daužykit... sieną.
Stipriai, iš visų jėgų, kumščiu trankykit sieną ir šaukite

"Nesuduosiu TAU, nesuduosiu tau, nesuduosiu tau!"

Pabandykit. Juk dažniausiai įprotis pakelti ranką toks stiprus, kad iš karto užbrėžti ribą "Nebemušiu, nerėksiu ir valdysiuos" ir jos laikytis būna per sunku.

Ir dar. Du kartus per dieną pažiūrėkit įdėmiai į savo vaiką ir pasakykit - "aš tave myliu ir gerbiu toks koks tu esi". Galite mintyse, bet galite ir garsiai. Nuoširdžiai tikėdami tuo ką sakote.

Receptą išrašė
Milda

2010 m. birželio 22 d., antradienis

Kodėl šiandien prisiminiau Naujus metus?


Todėl, kad jau atsivalgiau braškių ir nusprendžiau jų keletą pačių gražiausių užsišaldyti šampanui.

Linksmų Naujų metų :)

images.jpg 


2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

Kur riba tarp žavėjimosi vaikais ir seksualinės prievartos?

Štai kad ir šis netyčia rastas filmukas apie 4 metų mergaitę šokančią salsą ir susižavėjusius narius jos seksualumu. Kas tai?

2010 m. birželio 15 d., antradienis

Jausmai mus valdo

Ar žinote, kad:

- pyktis tai toks pats natūralus jausmas kaip ir džiagsmas;
- dažniausiai vaikystėje mums buvo draudžiama rodyti pyktį;
- vaikai gali pykti, tik tai turi išreikšti priimtinu būdu;
- kol "neišvėdinsi" blogų jausmų, tol negalės širdyje atsirasti gerų jausmų;
- dažniausiai darome klaidą nemokėdami atpažinti tikrojo jausmo, o matydami tik antrinę emociją - pyktį;
- sakydami "nieko tokio", "o tai kaip čia buvo?", "tu pats kaltas" ir panašiai, tik pabloginame situaciją ir dar stipriau "supykdome" vaiką

Tai tik keli pamąstymai po šio seminaro. Bus daugiau. Pažadu, nes ko ko, o pykčio mano šeimoje tikrai dar daug.

Milda

2010 m. gegužės 30 d., sekmadienis

Atostogos?

Sveiki,
Buvau dingusi. Šiek tiek sirgome, šiek tiek atostogavome. Gryžome kaip tik į visuotinių atostogų pradžią. Tačiau tikiuosi, kad spėsime dar vieną kursą išklausyti. Kviečiame rytoj į naują kursą "Taikus tėvų ir vaikų bendradarbiavimas"

Iki susitikimo

2010 m. gegužės 11 d., antradienis

Traumos

Juokiamės su vyru, kad jei būtume Simą apdraudę nuo traumų, tai jau turėtume kelis tūkstančius užsidirbę... Taip jau sutapo, kad per kelis mėnesius teko net du kartus bendrauti su Santariškių traumotologais. Apie juos galėčiau tik panegirikas dainuoti :) Greitas, profesionalus ir labai jautrus "aptarnavimas". Ir be jokių pakišų ar pažadų atsilyginti. Tad kai paskaitinėju, kiek sunkumų apturi mūsų tautiečiai svečiose šalyse bandydami išsigydyti ligas, tai tik dar stipriau pamilstu mūsų Lietuvą su jos vis dar nereformuota sveikatos sistema, tačiau puikiai veikiančia.
Sakysit - supainiojau Čeikiukų blogą su Tėvų akademijos? Taigi ne. Rašau, nes noriu trumpai pasidalinti patyrimu, kaip paprasčiausios "kitokio" auklėjimo nuostatos vėliau labai pasiteisina. Rašau, nes labai skauda. Vėdinuosi.

Simą įvežė į reanimaciją. Man mostelėjo ranka - negalima. Likusi už durų susmunku ant tikriausiai tyčia tokiems kaip man, pastatyto suolo. Užsimerkusi vėl ir vėl matau jį krentantį, girdžiu dulsų dunkstėlėjimą, nenatūraliai atlenktą galvą ir vėl jaučiu vata apvyniotas kojas. Išgirstu kažkieno riksmą. Pasirodo - tai aš šaukiu... Ne, tai MANO Simas TEN verkia. O Dieve, kaip norėčiau būti šalia.

Pagaliau išdrystu pagauti kažką baltu chalatu už skverno. Ateina iš TEN gydytoja. Atiduoda drabužėlius. Sako, kad pasirūpins, kad jam dabar reikia ramybės, kad... Neperkalbės... Nusileidžia: "Ateikite penktą valandą. Atneškit ko nors skanaus. Naktį paprastai tokie užsimano pavalgyti."

Aš jau čia. Aš vėl čia. Maišelyje turiu senokai primirštą buteliuką pilną saldžios arbatos, keletą sūrelių. čiulpinukų, jogurto indelį. Dar pagriebiau jo avytę ir purvinais ratais makvyną. Papmpersų. Budinti seselė užtveria kelią - negalima, ką tik nurimo. O jus pamatys ir vėl verks. Išeidinėsite - dar labiau verks. NE-GA-LI-MA, pavojinga tokioje būklėje. Žada perduoti tai ką atnešiau. Suprantu, tačiau einu iki galo. Aiškinu seselei, gydytojai, kad viskas bus gerai. Kad paverks, pasiskūs pamatęs, tačiau atsisveikinsime be verksmų. Kad naktį bus daug ramesnis. Matyt kažkas mano akyse yra tokio, kad sutinka įleisti.

Įeinu nusiteikusi blogiausiam, bet kvapą vistiek užima. Atsitokėjusi pradedu kalbėti bet ką. Bet Simukas verkia. Stipriau ir stipriau. Turiu jį nuraminti. Nes gydytoja jau moja, kad eičiau šalin. "Simukai - paklausyk" - suėmusi jį už petukų tiesiai į akytę sakau. "Tu privalai nurimti ir nebeverkti. Jei nurimsi - aš galėsiu pabūti su tavimi. Kitaip turėsiu išeiti. Prašau - nurimk." Per ašaras sugebu pamatyti linktelint jo galvytę. Nušluostau snarglį, ašaras ir tik dabar pamatau, kad jo rankytės pririštos. O jis pats toks mažytis toje lovoje. Užkalbu dantį - rodau avytę, makvyną. Matau, kad norėtų paimti, tai atrišu laisvą nuo adatų ranką. Žmogutis labai atsargiai nusišluosto ašarytes su nosine ir suspaudžia stipriai mašinyte. Kalbu, kalbu kalbu. Kažką juokingo, linksmo. Baigia lašėti lašinė. Priėjusi seselė nori kitą "pastatyti". Matau, kad Simas bijo, ruošiasi verkti. Pavyksta nuramint. Laikas prabėgo. Laikas išeiti. Atsisveikiname be ašarų, mat pažadu ryt iš ryto atnešti patį skaniausią dalyką pasaulyje - arbūzinės gumos.

Na ir moralas. Nemeluokite vaikams. Net jei būna patogu. Vaikas kartą pagrasintas, kad paliksite jį vieną  gal ir greičiau susiruoš, tačiau nebežinos ar gali jumis pasitikėti. Nežadėkite to, ko nepadarysite. Net pykdami. Ypač pykdami.

Milda